Kodėl žmonėms, valgantiems mėsą, kartais būtinas vegetariškos mitybos laikotarpis?
Ar vegetariškas maistas visada reiškia sveiką mitybą?
Vegetariškas maistas dažnai tapatinamas su sveika mityba. Jos šalininkai giriasi gera savijauta ir tikina, kad valgant mėsos produktus labai teršiamas organizmas. Ar taip yra iš tikrųjų? Ir kodėl žmonės, valgantys mėsą ir jos produktus, niekaip nenori jos atsisakyti? Argumentų daug tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Tačiau pabandykime panagrinėti šį klausimą vien moksliniu požiūriu: kodėl kartais reikia vegetariško maisto ir kokią naudą jis teikia? Kas vyksta žmogaus organizme, pavyzdžiui, per 5–10 dienų laikotarpį, kai atsisakoma baltyminio maisto – kiaušinių, mėsos, žuvies ir pieno produktų? Ką apie vegetarišką mitybą sako mokslininkai?
Amerikos gerontologijos – mokslo apie žmogaus organizmo senėjimą – universiteto profesorius Valteris de Longo Ekvadore, Lochos miestelyje, atrado 130 vietinių gyventojų grupę. Visi šie žmonės yra nedidelio ūgio, apie 1,5 metro. Tai rodo žemą augimo hormono lygį organizme. Šis sutrikimas vadinamas Larono sindromu. Dauguma jų gyvena nesveikai: rūko, vartoja daug alkoholio, valgo perdirbtą, kaloringą ir riebų maistą. Nepaisant to, jie niekuo neserga – bent jau taip tvirtina patys! Profesorius neaptiko nė vieno onkologinės ligos, diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligos atvejo. Kur paslaptis?
Ištyręs šiuos žmones, Valteris de Longo nustatė, kad jų augimo hormono IGF-1 lygis yra dvigubai mažesnis nei įprasto ūgio žmonių. Pagrindinė IGF-1 funkcija organizme – skatinti hipertrofiją, tai yra raumenų audinio padidėjimą, ir hiperplaziją – ląstelių skaičiaus padidėjimą. Hormonas IGF-1 yra panašus į insulininį augimo hormoną, gaminamą kasoje, Langerhanso salelėse. Jo funkcija – padėti palaikyti cukraus kiekį kraujyje. IGF-1 aktyvuoja insulino receptorius, kad gliukozės kiekis kraujyje greičiau sumažėtų. Ar vaikystėje žemas augimo hormono lygis yra problema?
Taip, nes nepasisavinamas hormonas IGF-1 neleidžia užaugti. Tačiau bėgant metams ši problema apsaugo šiuos žmones nuo įvairiausių ligų. Papildomai ištyręs šią žmonių grupę ir atlikęs daug eksperimentų su pelėmis, profesorius suprato, kad mūsų problemos prasideda su amžiumi. Lėtėja medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas, tačiau valgymo įpročiai išlieka tie patys: didelis maisto kiekis, dažnas valgymas ir daug baltymų maiste. Baltymai mūsų organizmui būtini, nes tai pagrindinė jo statybinė medžiaga. Kokiuose maisto produktuose yra daugiausia baltymų?
Aukštos biologinės vertės baltymų yra gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Iš išvardytų produktų didžiausias IGF-1 kiekis yra pieno produktuose. Gyvulinės kilmės baltymai lengviausiai pasisavinami, juose yra visų nepakeičiamųjų aminorūgščių. Pats pavadinimas „nepakeičiamosios“ daug pasako. Tačiau, nepaisant didžiulės baltymų naudos, kartais būtina leisti organizmui pailsėti ir pereiti į „tvarkymo režimą“.
Kaip visa tai vyksta?
Pavalgius pakyla cukraus kiekis kraujyje, o kasa išskiria insuliną – insulininį augimo hormoną. Kasdien valgant daug baltyminio maisto – mėsos, žuvies, pieno produktų ir kiaušinių – organizmas gauna daug energijos. Susidaro daug naujų ląstelių, atitinkamai daug senų ląstelių miršta – vyksta intensyvi apykaita. Pasak profesoriaus Valterio de Longo, jeigu periodiškai, pavyzdžiui, kas 60 dienų, organizmo „nesuremontuojame“ ir nepervedame į „tvarkymo režimą“, galime susidurti su didelėmis problemomis: onkologinėmis ligomis, diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Ką tokiu atveju daryti?
Reikia laikinai pristabdyti baltymų sintezę. Nebūtina badauti ar kitaip save riboti – tam užtenka atsisakyti baltyminio maisto ir iki septynių dienų valgyti vegetarišką maistą. Reikia pasiekti, kad hormono IGF-1 lygis trumpam sumažėtų dvigubai. Pasirodo, to pakanka, kad organizmas pereitų į „tvarkymo režimą“. Kas nutinka organizmui nustojus vartoti baltyminį maistą?
Nustojus vartoti baltyminį maistą, organizmui pradeda trūkti energijos ir susidaro mažiau naujų ląstelių. Atsiradusį jų trūkumą organizmas kompensuoja restauruodamas senas ląsteles. Štai paprastas, laiko patikrintas organizmo sveikatinimo mechanizmas. Per milijonus evoliucijos metų niekas nepaisė žmogaus norų. Maisto niekada nebuvo daug, bado laikotarpiai kartodavosi gana dažnai. Žmogui nereikėdavo galvoti apie vegetarišką maistą ar organizmo valymą – viskas vykdavo natūraliai, gyvenimo ritmu. Kur sužinoti daugiau apie Palangos sveikatingumo stovyklos mitybą ir paslaugas?
Komentarai